Dėl švietimo ir mokslo ministro pasisakymų spaudoje

2013-07-12 | 0 komentarų

 

 

 

Pastaruoju metu  atsinaujino diskusijos dėl įvairių mokslų vaidmens skatinant šalies pažangą. Savo nuomonę šiuo klausimu  viešai išsakė ir Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pasak ministro, „pomėgis rinktis socialinius mokslus yra ne tik Lietuvos, bet visos Europos bėda“ ir „ne humanitarai, ne sociologai pavers mūsų šalį klestinčia“. Tai, anot jo, turės padaryti „technologai, inžinieriai, gamyba, aukštosios technologijos, mokslo atradimai“ (žr. „Respublika“ žurnalistės Rūtos Juknevičiūtės straipsnį „Socialiniai mokslai traukia kaip magnetas“ http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/socialiniai-mokslai-traukia-kaip-magnetas-1003812/).

Mūsų nuomone, tokiais savo pasisakymais ministras nepagrįstai nuvertina socialinius ir humanitarinius mokslus ir jų indėlį į šalies gerovę, taip pat kuria nereikalingas įtampas akademinės bendruomenės viduje ir klaidina abiturientus, kad tik pasirinkę technologinius mokslus jie galės tikėtis gero uždarbio ir užtikrintos ateities. Reaguodami į tai, norėtume pareikšti keletą kritinių pastabų ir kartu pakviesti ministrą atviram ir faktais pagrįstam dialogui.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad daugelis šiandienos visuomenei aktualių problemų yra susijusios su socialiniais ir kultūros dalykais – tarpusavio pasitikėjimo stoka, verslumo ugdymu, valdymo kokybe ir skaidrumu, diskriminacijos įveika, gerovės valstybės tvirtinimu ar pilietinės visuomenės kūrimu. Socialiniai ir humanitariniai mokslai suteikia visuomenei vertybinius pagrindus, brėžia siekinių gaires ir perspėja dėl vengtinų pasirinkimų.

Be to, būtent šie mokslai įgalina technologinius pasiekimus būti pranašiais, suteikia jiems proveržį ir socialinę vertę. Be socialinių ir humanitarinių žinių technologijų pažanga gali būti dviprasmiška: jos gali būti naudojamos ne tik visuomenės gerovei kurti, bet ir prieš pačią visuomenę. Tokių pavyzdžių istorijoje gausu. Neatsitiktinai socialinius ir humanitarinius mokslus nuvertina autoritarinės ir policinės valstybės, kurios vardan tariamų technologinių pasiekimų išsižada pilietinės visuomenės galimybių.

Ministras taip pat teigia, jog rinkdamiesi socialinius mokslus abiturientai tik seka madomis ir eina lengviausiu keliu. Visgi pasirinkimą daro ne abiturientai, o pirmų klasių gimnazistai. Tad kritikuoti abiturientų nėra pagrindo, nes profesinis orientavimas pradedamas vykdyti dar pirmojoje gimnazijos klasėje.

Galiausiai abejonių kelia raginimas abiturientams daugiau orientuotis į technologijų ar tiksliųjų mokslų studijas, kurias įsipareigoja apmokėti valstybė. Tai kuria iliuziją, kad vidutinius matematinius gebėjimus turintys gali įstoti į tas studijų programas, kur šie gebėjimai yra svarbiausi. Taip dirbtinai skatinamos studijos vėliau tampa našta ir kančia absolventui, o aukštosios mokyklos priverstos nuleisti kokybės kartelę.

Ragindamas rinktis ne socialinius ir humanitarinius mokslus, ministras vilioja potencialiai geresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu. Taip nepagrįstai keliami studentų lūkesčiai, kurių nei valstybė, nei darbdaviai negali patenkinti. Toks  dirbtinis kai kurių programų stimuliavimas nepagerins įsidarbinimo galimybių, pasitenkinimo darbu ir užmokesčiu. Geriausi pavydžiai yra medicina ir policija. Specialistų trūkumas šiuose sektoriuose atsiranda ne dėl absolventų trūkumo, bet dėl susidūrimo su realiomis darbo sąlygomis, kurios neatitinka lūkesčių.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos švietimo sistema turi trūkumų ir problemų visose srityse – ir socialiniuose moksluose, ir humanistikoje,  ir technologiniuose moksluose. Apie tai reikia diskutuoti ir ieškoti tinkamų sprendimų. Visgi geriausia tai daryti ne proteguojant atskiras programas ar supriešinant skirtingus mokslus, o palaikant ir plėtojant atvirą ir lygiavertį bendradarbiavimą tarp visų mokslų šakų atstovų.

Tik tada galėsime bendromis jėgomis sukurti tokią Lietuvą, kur kiekvienas, pabaigęs aukštąją mokyklą, bus patenkintas įgyta specialybe ir matys perspektyvą susieti ją su savo tolesniu profesiniu gyvenimu.

 

Prof. dr. Arūnas Poviliūnas

Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentas

Dr. Liutauras Gudžinskas

Lietuvos politologų asociacijos prezidentas

Pakomentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.