Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko įsakymo, kuriuo būtų keičiami mokslo darbuotojų minimalūs kvalifikaciniai pareigybių reikalavimai, projekto

2017-11-10 | 0 komentarų

Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų atstovai išnagrinėjo pateiktąjį Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) pirmininko įsakymo „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų minimalių kvalifikacinių pareigybių reikalavimo aprašo pakeitimo“ projektą (toliau – projektą) ir teikia šias pastabas:

  1. Pritardami bendrai nuostatai, kad iš esmės galėtų būti nustatomi tam tikri mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai, siūlytume laikytis Vakaruose įsitvirtinusios praktikos. Vietoje siekio kelti ir griežtinti reikalavimus, ragintume eiti kita – pasitikėjimo stiprinimo – kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad akademinė erdvė yra nevienalytė ir egzistuoja esminiai mokslo rezultatų publikavimo formų skirtumai ne tik tarp mokslo sričių, bet ir tarp atskirų tos pačios srities krypčių, bendrasis reguliavimas turi būti kaip įmanoma lankstesnis paliekant erdvės daugiavariantiškumui. Mėginimai niveliuoti skirtingas mokslo darbų formų hierarchijas tik pakenks mokslo raidai, o ne skatins ją.
  1. Reguliavimo griežtinimas (ypač kalbant apie tokias sudėtingas sistemas kaip mokslas ir jo vertinimas) turi vieną didelį trūkumą. Nepaisant to, kad reikalavimai lyg ir griežti, savo esme jie pirmiausia yra kiekybiniai, o ne kokybiniai, todėl visada bus randama būdų juos apeiti. Dėl šios priežasties kiekybinį vertinimą turėtų papildyti ir kokybinis.
  1. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skirtingose kryptyse yra susiklosčiusios skirtingos mokslo publikavimo hierarchijos, ir nėra jokio rimto argumento, kuriuo remiantis vieną hierarchiją būtų galima pripažinti vertingesne nei kitą. Pavyzdžiui, kalbant apie socialinius mokslus, ekonomikoje vyrauja straipsnių publikavimas, politologijoje ir sociologijoje vienodai vertingos monografijos (o neretais atvejais jos ir reikšmingesnės), tuo tarpu teisėje ypač svarbūs šaltinių komentarai. Lituanistikos svarba taip pat ne vienoda tarp skirtingų humanitarinių ir socialinių mokslų krypčių. Kiekvienas mokslas, kiekviena jo disciplina paprastai turi savitą susiformavusią mokslo darbų ir jų publikavimo formų vertinimo hierarchiją. Kuriant bendrus kvalifikacinius reikalavimus mėginama šią kiekvienai krypčiai savitą hierarchiją paneigti ir ignoruoti.
  1. Pateiktojo projekto rengėjai galbūt į šį priekaištą, kad nevertėtų niveliuoti skirtingų mokslo rezultatų vertinimo sistemų, atsakytų, kad, pagal projekto 10 punktą, pačios mokslo ir studijų institucijos galės pasirinkti, pagal kokią tvarką tam tikrus mokslo darbus prilygins mokslo straipsniams kaip nustatytajai pagrindinei mokslo produkcijos „valiutai“. Tačiau šiuo atveju problema nėra sprendžiama. Ji tiesiog perkeliama į žemesnį sistemos lygį, kas toli gražu neužtikrina mokslo vertinimo tvarkos aiškumo, o kaip tik ją dar labiau deformuoja. Šiuo atveju realios mokslo darbų formų hierarchijos klostysis ne pagal disciplinas, o pagal institucijas ir jų nustatytą vidinę tvarką.
  1. Atsižvelgdami į šias pateiktas pastabas, siūlytume dar kartą rimtai apsvarstyti, ar iš tikrųjų reikia tokio reguliavimo, jau nekalbant apie jo siaurinimą ir griežtinimą.
  1. Jei visgi priimsite sprendimą dėl kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, prašome atsižvelgti į šiuos akademinės bendruomenės siūlymus:
  1. Laikytis Lietuvos teisės aktuose deklaruojamas lituanistikos prioriteto principo ir tuo remiantis koreguoti projekto 4.1.1. punktą. Dabartinėje punkto redakcijoje suformuluotas reikalavimas visiems HSM mokslo darbuotojams skelbti straipsnius konkrečią techninę specifikaciją atitinkančiose duomenų bazėse yra formalus, nesusijęs su mokslinės publikacijos kokybės užtikrinimu, yra orientuotas tik į šiuo metu egzistuojančią mokslo publikavimo tarptautinę konjunktūrą. Visiškai pakaktų bendro reikalavimo, kad mokslo straipsniai būtų paskelbti leidiniuose, įtrauktuose į citavimo indeksą turinčias tarptautines duomenų bazes, įskaitant ir „Lituanistiką“. Papildomai gali būti nustatomi kriterijai, leidžiantys identifikuoti aukštesnio rango publikacijas pagal tokius kiekybinius kriterijus, kaip publikavimas žurnale, kuris savo mokslo srityje cituojamas ženkliai labiau nei vidutiniškai, ar kai pati publikacija sulaukia ženkliai daugiau pacitavimų, nei vidutiniškai būdinga toje mokslo kryptyje.
  2. Atsisakyti nelogiškos užsienyje ir Lietuvoje spausdinamų tarptautinių mokslo leidinių skirties (4, 5, 6, 7, 10 ir 11 punktai). Geografinė leidinių spausdinimo vieta (Lietuvoje ar ne Lietuvoje) niekaip nesusijusi su šių leidinių kokybe;
  3. Nustatant, kokius periodinius leidinius laikyti aukštesnės kokybės nei dauguma tokių leidinių tam tikroje mokslo kryptyje, turi būti įtrauktos į šią atranką akademinės bendruomenės ir jas telkiančios tarptautinės ir nacionalinės konkrečios mokslo krypties akademinės asociacijos;
  4. Pripažinti monografijas ir skyrius monografijose kaip tokias mokslo publikavimo formas, kurios taip pat, kaip ir mokslo straipsniai, būtų vieni iš galimų tiesioginių kriterijų tam tikriems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams apibrėžti;
  5. Koreguoti numatytą reikalavimą, kad knygos skyrius, kaip kolektyvinės mokslo monografijos arba mokslo studijos dalis turi būti ne mažesnė kaip 4 autoriniai lankai, kaip neatitinkantį įprastos leidybinės praktikos. Tokie skyriai paprastai būna bent per pusę mažesni nei būtų reikalaujama. Šiuo atveju turėtų galioti mokslinio straipsnio minimalios apimties reikalavimas, kad mažiausia įskaitoma apimtis humanitarinių ir socialinių mokslų srityse yra 0,25 autorinio lanko.
  6. LMT pirmininko įsakymo dėl „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų minimalių kvalifikacinių pareigybių reikalavimų aprašo pakeitimo“ 2 punkto nuostatas suformuluoti taip, kad būtų užtikrinta, kad ne tik institucijos, bet ir Lietuvos mokslo taryba konkursiniame mokslo finansavime naujus kvalifikacinius reikalavimus pradės taikyti ne anksčiau nei nuo 2020 m. sausio 1 d.

Esame pasiryžę šias pastabas išdėstyti žodžiu, taip pat detaliau pagrįsti, jei būtų toks pageidavimas. Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvai prieš daugiau nei dešimtmetį įsijungus į euroatlantinę erdvę ir įsipareigojus siekti tolesnio suartėjimo su Vakarais, mokslo ir jo vertinimo politika taip pat bus formuojama pagal šioje erdvėje taikomus akademinės kultūros principus ir reikalavimus.

Prof. dr. Milda Ališauskienė – Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos pirmininkė ir Lietuvos sociologų draugijos prezidentė

Doc. dr. Liutauras Gudžinskas – Lietuvos politologų asociacijos prezidentas

Prof. dr. Dalius Jonkus – Lietuvos fenomenologų asociacijos prezidentas

Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė – Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė

Dr. Lina Leparskienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

Prof. dr. Algirdas Miškinis – Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas

Prof. dr. Meilutė Ramonienė – Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė

Dr. Audronė Žukauskaitė – Lietuvos filosofų draugijos prezidentė

 

 

Pakomentuokite

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.